šviesuolėtis

šviesúolėtis sm. (1) BŽ328,339, NdŽ, Vkš; Kos36(Jms), G115 šviesos atspindys, gaisas, pašvaistė, žara; plg. šviesulys 2: Mažas dienos šviesuolėtis, kuris par ankštą langelį įpuldavo I. Saulė, matyti, buvo jau arti laidos, nes besisunkią pro plyšius šviesuolėčiai suryškėjo ir pasidarė tarytum šalti rš.